2020 m. vasario 4 d., antradienis

Filme apie skulptorių A. Toleikį – dalis miesto kultūros istorijos


ŠIAULIŲ NAUJIENOS Filme apie skulptorių A. Toleikį – dalis miesto kultūros istorijos
Teresė HOKIENĖ
Parašyta 2020 vasario 04

Vis klausi savęs,
Kur kelio pradžia,
Kuriuo prakeliauta
Per kryžkelių vingius. (A. Toleikis)
Ne visiems žinoma, kad nemažai Šiauliams nusipelnęs skulptorius, pedagogas Aloyzas Toleikis  rašė eilėraščius. Vieno jų ištrauka pradėjome pasakojimą apie reikšmingą kultūrinio gyvenimo įvykį. Šiaulių dailės galerijoje kino menininkai Gintautas ir Diana Stunguriai pristatė dokumentinį filmą apie skulptorių Aloyzą Toleikį. Prie filmo kūrimo daug prisidėjo šiauliečiai fotomenininkai Birutė ir Algirdas Musneckiai. Pristatyme dalyvavo skulptoriaus sūnus dizaineris Adas Toleikis.
Atgaivinta  miesto ir neeilinės asmenybės istorija
Filme A. Toleikis pasakoja apie savo vaikystę, pokario baisumus, atkaklų siekį tapti savarankiškam. Prisimena pedagoginio darbo pradžią su nusikalsti linkusiais vaikais, studijas Dailės institute, atvirai išsako nuoskaudą dėl permainų laikotarpiu sunaikintų kūrinių, samprotauja apie pasikeitusias meno tendencijas. Apie Šiauliams nepaprastai svarbų žmogų filme pasakoja buvę kolegos, kartu dirbę Šiaulių universitete, kiti jį pažinoję žmonės.
A. Toleikio sūnus Adas Toleikis filmo pristatyme dėkojo už dėmesį tėčiui, kuris labai mylėjo Šiaulius. Tėvas iš pat vaikystės jam buvo didelis autoritetas, kartu praleista nemažai laiko, jo dirbtuvėse dažnai ruošdavo pamokas, apie daug ką pasikalbėdavo. Neretai padėdavo tėvui, nes skulptūros kūrimo procesas gana sudėtingas.
Sūnus papasakojo juokingą istoriją iš to meto, kai  buvo kuriamas paminklas poetui Jovarui. Jis dar visai pipiras buvęs, o tėvas rimtai paklausė, ar gerai pavyko, ar ko nors netrūksta. Ilgai žiūrėjęs, galvojęs ir taręs svarų žodį: „Viskas gerai, tik ausų trūksta.“ Tėtis šyptelėjo ir pasiūlė ausis pačiam padaryti. Vaikas gal savaitę vargo, tas ausis lipdė. Paminklas vis tiek be ausų buvo pastatytas.
Profesorius habilituotas daktaras Vytenis Rimkus filme pabrėžė ypatingą Aloyzo Toleikio vaidmenį Šiauliuose. Su A. Toleikio darbo pradžia Šiaulių pedagoginiame institute susiję labai daug permainų, prasidėjo tikras dailės mokytojų rengimas, įkurtas Dailės fakultetas Zubovų rūmuose. Jo iniciatyva atsirado Šiauliuose Dailės galerija, vėliau įkurta Šiaulių universiteto Dailės galerija. Šiauliuose užvirė  aktyvus menininkų gyvenimas, vyko parodos, susitikimai.
Menotyrininkė Michalina Adomavičienė filme kalbėjo apie ypatingą A. Toleikio gebėjimą bendrauti su žmonėmis, tikrumą, nuoširdumą.
A. Musneckis pasakojo, kaip keitėsi dailės fakultete darbo sąlygos, kiek dėmesio buvo skiriama modernioms fotolaboratorijoms, dirbtuvėms ir kitiems dalykams, nuo kurių daug priklausė dailės mokytojų ugdymo kokybė.
Kraštotyrininkės kruopštumu pasižyminti B. Musneckienė surinko visų A. Toleikio darbų nuotraukas, parengė stendinę medžiagą, pasakojančią apie A. Toleikio kūrybą, menininkų veiklą Šiauliuose. Musneckių šeimos archyvo nuotraukos gražiai papildė filmuotus kadrus, o  nufilmuoti jų pokalbiai  su skulptoriumi leido pažinti, pažįstantiems prisiminti taurų žmogų, kurio darbai tebepuošia Šiaulius.
Filme matome A. Toleikio vaikystės vietas, stebime menininką dirbantį, regime užfiksuotus kadrus, kaip išgabenama Lenino skulptūra, girdime paties autoriaus pasakojimą, kaip ji buvo kuriama ir kaip atsidūrė JAV. Sužinome apie graudžią Kaštonų alėjos griūtį.
Žiūrėdami filmą galime kartu su universiteto emeritais pasidžiaugti gražia jubiliejų šventimo tradicija, lydimiems menininko A. Toleikio pasivaikščioti Birštone, kur dabar skulptorius gyvena.
Filmas įvairiapusiškai pasakoja A, Toleikio gyvenimo kelią ir taikliomis detalėmis atspindi Šiaulių miesto kultūrinį vyksmą, visuomenės gyvenimo kaitą.
Nepaisant nedidelių techninių, organizacinių nesklandumų, filmą žiūrėti buvo įdomu, jame daug informacijos, kuri pateikiama nešabloniškai, gyvai.
Žymiausi A. Toleikio kūriniai
A. Toleikis gimė 1931 m. balandžio 12 d. Šilalės r. Gvaldų kaime. 1963 m. baigė Vilniaus dailės institutą ir dirbo Šiaulių pedagoginiame institute (Šiaulių universitete) dėstytoju, nuo 1980 m. – profesoriumi. Dvidešimt metų A. Toleikis buvo Piešimo katedros vedėjas, dešimtmetį vadovavo Šiaulių dailininkų sąjungai. Menininkas įdėjo daug pastangų kuriant Šiauliuose dailės galerijas.
A. Toleikis sukūrė dešimtis portretų, dekoratyvinių skulptūrų, medalių, projektavo antkapinius paminklus. Darbai atlikti iš marmuro, granito, bronzos, terakotos, medžio. Skulptorius dalyvavo parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Maskvoje, Vengrijoje, Vokietijoje.
Svarbesni kūriniai: „Jaunystė“ (1969), „Ikaras“ (1971), kuris tapo „Busturo“ logotipu,  „Grojanti mergaitė“ (1978), „Dubysa“ (1976), „Rytas“ (1979), „Motinystė“ (1980), „Mergaitė su dūdelėmis“ (1985), „Laiko ritmai“ (2014), antkapinis paminklas poetui J. Krikščiūnui-Jovarui „Poezijos mūza“ (1973), antkapinis paminklas A. Bilevičiūtei (1977), žymių šiauliečių bareljefai, biustai: muziejininko J. Naudužo, dailininko G. Bagdonavičiaus, aktorės P. Pinkauskaitės, gydytojo J. Jankausko ir kitų.
A. Toleikis – Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1966 m. 1978 metais skulptoriui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas. A. Toleikio darbų yra įvairių Lietuvos muziejų fonduose. 1972 ir 1982 metais apie skulptorių išleistos Jono Sidaravičiaus ir Vytenio Rimkaus knygos.
Susidomėjimas filmu didelis.
Artūro Staponkaus nuotr.

Filmo autoriai G. ir D. Stunguriai.
Artūro Staponkaus nuotr.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Filmas priminė netektis

Skulptūra JAUNYSTĖ, sukurta 1968 m.  Kaštonų alėja, foto 1980 m.  Kaštonų alėja, foto 1980 m. Dokumentinis filmas „Skulptori...